Šienavimas – vienas iš esminių žemės ūkio darbų, kiekvienais metais „kamuojančių“ ūkininkus. Kodėl iš karto taip nepalankai apie lietuviams tokį įprastą procesą, kaip pašaro ruošimas? Pasirodo, per šienapjūtę susiduriama su labai daug iššūkių, kuriuos turi įveikti šiuolaikiniai traktoriai ir šienapjovės.
Išgulėta žolė
Po smarkesnio lietaus ilgesnė žolė yra prispaudžiama prie žemės. Keliolika centimetrų virš žemės esantys šienapjovės peiliai ne visada pasiekia tokią išgulėtą žolę, todėl gana nemažai jos lieka. Kaip išspręsti šią problemą? Vienas iš variantų yra palaukti tinkamo oro. Kitas būdas – speciali technika, galinti surinkti daugiau žolės, bet tik tuo atveju, kai ji iš karto yra smulkinama ruošiant silosą ar kitokios rūšies pašarą. Šienui reikalinga ilgesnė žolė, tad čia gali kilti nemažai iššūkių.
Traktoriaus provėžos
Kai pieva važiuoja traktorius, kurio galinių ratų plotis yra 50 ir daugiau centimetrų, gana nemažai žolės yra prispaudžiama į provėžas. Jei pieva drėgnesnė, padangos nuorinamos, tad provėžos gali būti dar platesnės ir net gilesnės.
Ši problema yra spendžiama gana paprastai. Traktorius naudoja dvi šienapjoves – vieną įprastinę traktoriaus gale. Kitą – traktoriaus priekyje. Jos pjovimo plotis yra apie 2 metrus, todėl žolė nupjaunama priešais traktorių ir jis važiuoja jau ant nušienautos žemės, neprispausdamas žolės į provėžas.
Nelygi žemė
Pievose žemė nepasižymi savo lygumu. Čia daug kupstų, pernykščių provėžų, todėl gana greitai šienapjovės peiliai užkabina dirvožemį ir akmenis ir gali atšipti. Tada žolė nebe pjaunama, o tiesiog pešama. Šiuolaikinės šienapjovės turi specialius mechanizmus, kurie moduliuoja grunto 3D paviršių. Jei pasitaiko kupstas, peiliai yra tiesiog pakeliami, tačiau tik toje vietoje, kur kupstas yra. Taip nepaliekama daug aukštos žolės ir išvengiama šienapjovės sugadinimo.
Žolės surinkimas
Kur dėti nupjautą žolę? Variantai yra trys. Jei žolė yra nereikalinga, ji mulčiuojama ir paliekama lauke. Jei reikalingas silosas arba kitokia žalioji masė, žolė iš karto yra supučiama į priekabą ir vežama į pašarams paruoštą vietą. Jei reikalingas šienas, žolė džiūti, būna vartoma su vartytuvu, vėliau sugrėbiama su grėbliu į volus. Sudžiūvusi žolė surenkama rinktuvu arba ritinių presu.
Visi procesai naudoja skirtingas technikas, tad ūkininkai paprastai turi kelių rūšių padargus šienavimui.
Šienavimas turi būti efektyvus ir sklandus, todėl žoliapjovės, šienapjovės, grėbliai, vartytuvai bei presai turi būti labai patvarūs ir kokybiški.
Parašykite komentarą