Žyma: žemės ūkis

Ką turėtų žinoti žemės savininkai?

žemėJei esate žemės savininkas, jums tikriausiai aktuali visa informacija, susijusi su žemės sklypu, ypač jei įgijote nuosavybės teisę į žemę pirmą kartą. Juk žemės sklypo valdymas ir su tuo susijusios procedūros skiriasi nuo tarkime, gyvenamojo būsto valdymo. Dalinamės su jumis informacija, ką turėtų žinoti žemės savininkai.

  • Geodeziniai matavimai

Geodeziniai matavimai yra  dažna procedūra, su kuria susiduria žemės savininkai. Šių matavimų reikės, jei norėsite pirkti ar parduoti žemės sklypą, statyti ar priduoti pastatus, padalinti sklypą ar patikslinti žemės sklypo ribas. Geodeziniai matavimai yra rimta ir reikalaujanti žinių bei patirties procedūra, todėl geriausia ją patikėti profesionaliems geodezininkams. Rekomenduojame kreiptis į kompetetingus NT paslaugų centro geodezininkus. Kontaktus, konsultacijas ir papildomą informaciją rasite internetinėje svetainėje unohub.lt.

  • Geodezinis planas

Geodezinis planas sudaromas po atliktų geodezinių matavimų. Šiame plane nurodomos sklypo ribos, plotas, posūkių taškai, koordinuoti pastatai, reljefas ir daugybė kitų charakteristikų. Šis dokumentas bus būtinas kai norėsite įteisinti nekilnojamąjį turtą, planuosite tiesti taką sklype bei esant dar aibei aplinkybių. Tad kartais verta pasirūpinti šio dokumento parengimu iš anksto. Tokiu būdu, reikalui esant sutaupysite laiko ir pinigų, kai nereikės to atlikti skubos tvarka.

  • Žemės mokestis

Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi nuosavybės teisę į žemę yra priskiriamas mokėtinas žemės mokestis. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal žemės mokesčio tarifą. Mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypo paskirties grupės, sklypo mokestinės vertės bei savivaldybės, kurioje yra žemės sklypas. Tiesa, šis mokestis privalomas mokėti ne visiems, yra grupės asmenų, kurie nuo šio mokesčio atleidžiami. Dėl šio mokesčio reikia kreiptis į savo savivaldybės mokesčių inspekciją, kur bus suteikta visa reikalinga informacija.

 

 

 

Braškių priežiūra liepos mėnesį

braškės

 

Norint auginti braškes ir sulaukti gardžių bei naudingų uogų, reikia įdėti nemažai triūso. Kad tai netaptų rutina, tereikia laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios palengvins Jūsų darbą, o gausus aromatingų uogų derlius atpirks visas pastangas.

Būtina įsidėmėti, jog svar­biau­sias braš­kių prie­žiū­ros lai­ko­tar­pis pra­si­de­da iš karto po der­liaus nu­ė­mi­mo, nes nuo to pri­klau­sys ki­tų me­tų der­lius.

Kol uogos noksta, braškių kereliai beveik neauga ir tik nuėmus derlių, intensyviai pradeda augti nauji lapai, ūsai, šaknys. Toks vešlus augimas trunka nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Tad laistyti, tręšti, atlikti profilaktiką nuo ligų ir kenkėjų, pu­ren­ti tar­pu­ei­lius, nai­kin­ti pik­tžo­les, rei­kia pra­dė­ti iš karto, vos nuėmus derlių, t.y. nuo liepos vidurio ar antros mėnesio pusės:

  • Nuskynus braškes, braškyną reikėtų tuoj pat kruopščiai nuravėti. Šį darbą geriausia atlikti po lietaus, taip sužėlusias piktžoles lengviau išrauti kartu su šaknimis. Taip pat nedelsiant reikia išpurenti tarpueilius.
  • Braškių šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje, todėl daugiausia drėgmės jos reikalauja uogų nokimo metu. Skirtingais augimo tarpsniais braškės vandens sunaudoja nevienodai, o nuskynus derlių laistyti reikia mažiau. Tačiau pradėjus augti naujiems lapams, rageliams ir ūgliams reikia iki 4 litrų vandens vienam kvadratiniam metrui per parą.
  • Jei reikia, tuoj po derliaus nuėmimo, derantis braškynas tręšiamas azoto trąšomis. 1 arui -1-1,2 kg amonio salietros. Fosforu ir kaliu papildomai tręšiama, jei prieš įveisiant braškyną, dirva nebuvo patręšta arba joje trūksta šių medžiagų. Braškes geriausia tręšti bechlorėmis kalio trąšomis, kalio sulfatu ar kalio magnezija. Ypač tinka kompleksinės trąšos su mikroelementais.
  • Nuėmus derlių, ypač sparčiai ima augti ūsai. Jie suvartoja daug maisto medžiagų, skirtų žiediniams pumpurams krauti. Todėl naikindami ūsus, padidinsite kitų metų derlių.
  • Kad braškių kereliai išaugintų naują vešlią lapiją, dažnai patariama nupjauti senus lapus. Tačiau ši priemonė tinka ten, kur braškių vegetacija ilgesnė. Lietuvoje pjauti braškių lapų nereikėtų – nebent labai ligotuose, kenkėjų ir piktžolių apniktuose braškynuose.

Seni straipsniai